Pasvajojimai

Tėtis

Vasaros ryto vėjas gena sidabrines bangas per ežerą. Melduose rėkia pabudusios žuvėdros. Žvejai anksčiausiai susikėlę ir kibirėlius pripildę karosų, kuojų ir kitokių kilbukų, raukosi prieš saulę, kuri vis kaitriau ir kaitriau spigina. Jie tik dabar bunda iš nakties miego, kurį vaiko pilnas garsų ir šviesos ryto oras. Prieš tai jie lyg robotai pakilo iš lovų, užsimovė dėmėtas kelnes, vakarykščiu prakaitu pradvisusius marškinius ir išsitraukę iš pašiūrės meškerę su kibirėliu traukė link vandens. Žvejojo kol pabudo. O pabudę traukė namo su laimikiu. Jei labai netingės, žmonos iškeps pusryčiams, valgys su šviežiomis daržo salotomis. Na, o mažieji kilbukėliai atiteks murkiantiems Rainiams, Pilkėms ir Miciams.

Kas rytą per parką ir miestą jungiantį tiltą važiuoja jis, Tėtis. Iš nežinomo kaimelio veža savo kiek ūgtelėjusią dukrytę darželin. Dviratis senas, girgždantis, mėlynas. Turbūt juo važinėja nuo vaikystės, galbūt juo važinėjo dar ir senelis. Saulės ir vėjo nugairinti skruostai, vargo išvagotos raukšlės aplink akis. Smulkaus sudėjimo ir šiek tiek moteriškų, švelnių bruožų. Plaukai ilgi, garbanoti – kirpykla mieste brangiai kainuoja. Tame kaime gyvena jau seniai, tiksliau nuo gimimo. Niekur kitur ir nebuvo išvažiavęs, nieko daugiau nematė todėl nežino kaip atrodo pasaulis už šimto mylių. Tiesiog liko gimtinėj,nes taip darė jo tėvai, seneliai  –  liks čia iki mirties.

Tėtis tylus ir nedrąsus. Važiuodamas niekada nekalba su mergaite, tik liepia tvirtai laikytis. Nesisveikina ir su kasdien tose pačiose vietose stovinčiais žvejais ar pravažiuojančiais dviratininkais. Žiūri  tiesiai, į šalis nesidairo. Pasaulis jam atrodo paprastas, susidedantis iš aiškių formų, sunkaus darbo ir kalbų apie maistą bei malkas žiemai. Dukrą jis myli, tačiau savo šiltų jausmų niekada per daug nerodo, jo tėvas elgdavosi panašiai. Iš savo gyvenimo daug nesitiki, žino, kad daug ir neturės, neuždirbs, o ir noro tiek neturi. Svarbu būt ramiam ir taikiam, niekam naužkliūt, neišsiskirt iš kitų… gal tėtis ir teisus. Bet tėčių  būna visokių…

Įdomu, kaip baigsis šio tėčio istorija, kokia užaugusi bus dukra. Gal kurį rytą vėl išvysiu jį prasilenkdama…

Jūsų,

T.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s