Pasvajojimai

Lietus.

Šiltoj rugpjūčio nakty gatvėj ir danguj prigulė tamsa.

Lietus suvaikė žmones į blankia, jaukia šviesa pripildytas svetaines.

Šlapios skaidrios sruogos leidžias iš dangaus.

Srovelėm pasilieja ant kaitrios saulės nubarstytų liepų lapų.

Krenta krenta, vis krenta unisonu.

Gaivos pripildančios plaučius.

Patenka pro atviras duris ir pasiekia blakstienas, lūpas, pavargusias akis.

Mažytis uodas ir guvi plaštakė bando slėptis po ryškiu geltonu gatvės žibintu.

Blaškos ir neranda vietos.

Dingo… Abu.

Ryto nesulauks.

Medžiai ramūs ir snaudžiantys.

Jie dar nematė žaibo tolimoj padangėj.

Bet jiems tas pats.

Pavydžiu medžiui jo žalios ramybės.

Lietaus sruvenančio gyslotais lapais.

Svaigios, pamišusios naktinės pilnaties.

Ir vienišų praeivių supratimo.

O ! Lietus tankėja. Pinas į baltas kasas.

Ta nuostabi gaiva užmigdo kaip ramunių arbata…

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s